Bendruomenės istorija

Jurgėnų kaimo bendruomenę įkūrėme tam, kad, susibūrę draugėn, bandytume spręsti toje pačioje teritorijoje gyvenančių žmonių iškylančias problemas, kad būtume vieni kitiems nors menkiausia atrama nelengvoje kasdienybėje, ugdytume jaunimo meilę gimtajam kaimui ir atsakomybę už jo ateitį, bendromis pastangomis  puoselėtume švarią ir gražią gyvenamąją aplinką kaip sveikos gyvensenos ir geros nuotaikos pagrindą

Jurgėnų kaimo bendruomenės pirmtakas buvo Lietuvos ūkininkų draugijos Jurgėnų skyriaus, vadovaujamas Irenos Jasiūnienės. Kartu su kitomis aktyviomis moterimis dalyvaudama įvairiuose šio judėjimo renginiuose, ji ,,parvežė,, į Jurgėnus bendruomenės įdėją. I. Jasiūnienė yra bendruomenės įkūrėja.

2003 m. sausio 11 d. buvusioje Jurgėnų pradinėje mokykloje susirinkę 30 aktyvių kaimo gyventojų ir išklausę Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkės Nijolės Šatienės mintis apie bendruomenių veiklas, vienbalsiai nutarė kurti bendruomenę, ją pavadindami Jurgėnu kaimo bendruomene. Arvydas Žeimis išrinktas pirmuoju bendruomenės pirmininku, jo pavaduotoja bendruomenės įkūrėja Irena Jasiūnienė, tarybos  nariais Pranė Katkevičienė, Neringa Baraskienė, Gėlė Mačiūnienė, Virgutė Velykienė, Alfonsas Valickas, revizijos komisijos nariai Zita Mickeliūnienė, Valerija Rapkevičienė ir Asta Salučkienė. Bendruomenės finansininke išrinkta Angelė Velykienė. Stojamąjį ir metinį mokestį bendruomenės nariai nutarė rinkti po 5 litus. Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkei Nijolei Šatienei patarus, nutarta stoti į Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą. Kadangi bendruomenė savo patalpų neturėjo, ji buvo įregistruota pirmininko Arvydo Žeimio ir jo žmonos Almos namuose. Tuomet bendruomenė aprėpė Kalno, Paįstriečių, Auriliškių, Talkonių, Gegobrastų ir Jurgėnų kaimus. Vėliau prisijungė Atžalytės, Aukštagojo, Ramoninės, Dirvonų, Stebeikėlių ir Stebeikių kaimai.

2003 m. vasario 8 d. įvyko pirmasis visuotinis Jurgėnų kaimo bendruomenės ataskaitinis susirinkimas. Dalyvavo 56 nariai. Pirmieji užmojai bendruomenės buvo Kalno gyvenvietės vandentiekio trasos atnaujinimas su nuotekų valymo įrengimas ir rajono parama šiems klausimams spręsti. Po mėnesio pirmą kartą bendruomenės nariai rinkosi į šventinę vakaronę, kur buvo pasidžiaugta pirmaisiais bendruomenės nuveiktais darbais – pateikta paraiška dėl Kalno gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių ir vandentiekio tinklų rekonstrukcijai bei pirmąja savivaldybės parama 600,00 Lt. bendruomenės įsikūrimui.

Pradžią padaryti yra sunkiausia. Bet užmojai, idėjos, darbai plaukė vienas po kito: pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, sudaryta bendruomenės nuomos sutartis, seniūnijai padedant atnaujinamas bendruomenės tarybos posėdžių kambarys, įsigijami būtiniausi reikmenys šarvojimui, pagyvėjo kaimo žmonių kultūrinis gyvenimas, rašomi projektai, organizuojami renginiai kartu su kultūros skyriumi ir biblioteka, rengiamos  talkos.

2005 metais išrinkta nauja taryba ir jos pirmininkė Valerija Rapkevičienė. Tęsiami pradėti darbai. 2006 metais liepos mėnesį, per Oninių šventę, pirmą kartą suorganizuojamas kraštiečių susitikimas, kuris tapo tradiciniu. Vadovaujant V. Rapkevičienei toliu vykdomi projektai, kurie finansuojami ne tik Pasvalio raj. savivaldybės, bet ir ŽŪM, VVG. SAPARDo lėšomis rekonstruota Kalno gyvenvietės vandentiekio trasa ir įrengti valymo įrengimai, išasfaltuoti gyvenvietės keliai, apšviestos gatvės, renovuotas bendruomenės pastatas. 2013 metais įgyvendinti du projektai pagal Pasvalio rajono 2007-2013 m. plėtros strategiją „Gyvenimo kokybei kaime gerinti“. Pateikus bendruomenės projektą „Bendruomenės materialinės bazės stiprinimas“ gauta lėšų įsigyti naujiems baldams rekonstruotiems bendruomenės namams, sporto inventoriui ir daugiafunkcinei masažinei lovai. Įgyvendinant projektą „Pažink ir garsink savo kaimą“ nupirkta muzikos aparatūra, tautiniai drabužiai, išleista knyga „Jurgėnų kraštas: praeitis, etninė kultūra, dabartis“. Įgyvendinant šiuos projektus didelė atsakomybė, darbas, mokėjimas suburti bendruomenės narius bendram tikslui, nuolatinis bendravimas su rajono valdžia, seniūnija  teko bendruomenės pirmininkei Valerijai Rapkevičienei. Įgyvendinant šiuos projektus daug pastangų įdėjo bendruomenės tarybos narės Neringa Barauskienė, Bronislava Dulevičienė, Kristina Židonytė, Asta Salučkienė, Gėlė Mačiūnienė, Preanė Katkevičienė, Zita Mickeliūnienė, buhalterė Angelė Velykienė, kraštietis profesorius, knygos „Jurgėnų kraštas: praeitis, etninė kultūra, dabartis“ sudarytojas Jonas Aničas.  Jų pasiaukojamas visuomeninis darbas yra bendruomenės gyvavimo ir veikos pamatas ir reikšmingas indėlis į savo kaimo gerovę ir ateitį.

Po ilgesnės pertraukos 2014 metais prie bendruomenės vairo grįžta  Arvydas Žeimis. Bendruomenė toliau vykdo projektinę veiklą, daug dirba savanoriai, jaunimas. Padedant vietos ūkininkams sutvarkomas apleistas žemės plotas ir pasodinamas naujas parkas, nutiesiamas pėsčiųjų takas, bendruomenės teritorija apsodinama pušaitėmis, įrengiama treniruoklių salė jaunimui, organizuojami renginiai, viktorinos, išvykos.

Nuo 2017 m.  bendruomenei vadovauja jauna ir energinga pirmininkė Neringa Barauskienė. Jai vadovaujant parašyta ir įgyvendinta daugybė projektų, kurių dėka organizuojamos tradicinės kaimo šventės Oninės, sportinės varžybos, įvairios paskaitos, edukaciniai ir sportiniai užsiėmimai, vaikams pažintinės ekskursijos, sutvarkytas bendruomenės teritorijoje esantis ežerėlis, gerinama bendruomenės materialinė bazė.

Šiuo metu bendruomenė vienija 130 narius, kurių pagrindinis tikslas – kurti ir puoselėti saugią, patogią, sveiką ir aktyvią  gyvenamąją aplinką. puoselėti teritorijos infrastruktūrą, žmonių poreikiams pritaikyti viešąsias erdves. Bendruomenė kuria savo tradicijas: sveikina jubiliatus ataskaitinio bendruomenės susirinkimo metu, per tradicinę Oninių šventę pagerbiami vyriausi bendruomenės gyventojai ir pasveikinamos šeimos sulaukusios kūdikių, puošiama kaimo Kalėdinė eglė, vaikus būrin sukviečia Kalėdų senelis, organizuojamos pažintinės ekskursijos.

Esant talentingiems, darbštiems ir atsakingiems lyderiams ir toliau bendruomenė sieks, kad mūsų senoliai galėtų džiaugtis laiminga senatve, kad mūsų jaunimui būtų prasminga apie ateitį svajoti ir sparnus išskleisti savo tėvų žemėje, kad būtų motyvacija jiems grįžti gimtinėn, kad visi bendruomenės nariai galėtų sąžiningu darbu saugiai kurti pasiturimą ir kultūringą gyvenimą.

Į viršų